- sukčius
- 2 sùkčius, -ė (-tė Slm) smob. (2) Š, DŽ 1. Q328, SD91, Sut, N, K, J, M, LL80,245, S.Dauk, Rtr, Trk, Jrb, Kpč, Dglš kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas: Toks sùkčius – da nuo perniai metų skolos neatadavė Č. Tokiam sùkčium nesunku žmogų apgaut PnmR. Da tokio sùkčio nemačiau Ėr. Jei tokis sùkčius eis dangun, tai kur aš eisiu? Alv. Šitas ponas buvęs sùkčius labai didelis Mlk. Daugiausiai buvo tokių sùkčių, vadinos arklių mainininkais Sk. Tasai melnykas buvo labai didelis sùkčius BM202(Grnk). Sùkčių sùkčius, nepataisomas sùkčius NdŽ. Sùkčiui žmogui tai vis nepasiseka KlbII7(Lkm). Man' anas sukčium nuvertė (palaikė) Dglš. Ir tarp paukščių rods tūls kytras randasi sùkčius K.Donel. Sena sukčė jausis nuveikusi didelį darbą, jeigu pasiseks apgauti nepatyrusią namų šeimininkę J.Avyž. O sukčius, melais pabjaurintas, stosis nuog manęs paniekintas SGII54. ^ Apsukrus sukčius pėsčias nevaikštinėja, tik karietoj važinėja KrvP(Drsk). Geru žodžiu akmens sienos nepramuši, sukčiaus doru nepadarysi KrvP(Ub). Sùkčių reik pipirais prišert i per tris dienas neduot gert Plv. Pati plati, pats dar platesnis, sūnus sukčius, duktė akla (žemė, dangus, vėjas, naktis) LTsV455. 2. R, MŽ, NdŽ lupikautojas, palūkininkas.
Dictionary of the Lithuanian Language.